CHEMINIS PATALPŲ UŽTERŠTUMAS

Mūsų atliekami cheminiai patalpų tyrimai ir tyrimų metodikos:

  • Lakiųjų organinių junginių kiekio nustatymas TD-GC/MS metodu darbo ir gyvenamosios aplinkos ore;
  • Lakiųjų nežinomų organinių junginių kiekio kokybinis nustatymas ore dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodu;
  • Aromatinių aminų ir izocianatų kiekio nustatymas ore fotometrijos metodu;
  • Formaldehido kiekio nustatymas fotometrijos metodu;
  • Fenolio kiekio nustatymas fotometrijos metodu;
  • Ftalatų kiekio nustatymas ore fotometrijos metodu;
  • Ozono kiekio nustatymas fotometrijos metodu;
  • Sieros dioksido kiekio nustatymas fotometrijos  metodu;
  • Sieros vandenilio kiekio nustatymas fotometrijos metodu;
  • Vandenilio peroksido nustatymas ore fotometrijos metodu;
  • Dulkių kiekio nustatymas gravimetrijos metodu;
  • Azoto oksidų kiekio nustatymas fotometrijos metodu;
  • Anglies monoksido kiekio nustatymas greituoju metodu;
  • Anglies dioksido kiekio nustatymas greituoju metodu.
  • Šiandien beveik visi aplinkosaugininkai laikosi nuomonės, kad žmonės yra pernelyg abejingi  savo aplinkos oro kokybei. Dėl tokio požiūrio nuolat daugėja žmonių, sergančių alerginėmis ir kitomis ligomis, iš kurių nemaža dalis yra susijusi su chemiškai užterštu būsto oru.

    Mokslininkai nustatė, kad šiuolaikiniame būste gali būti iki 1000 cheminių junginių, kurie vienaip ar kitaip neigiamai veikia žmogaus organizmą, visų pirma, vaikus, nėščias moteris ir ligonius.

    Pagrindiniai gyvenamųjų patalpų oro cheminės taršos šaltiniai yra:

    • statybinių ir apdailos medžiagų bei konstrukcijų išskiriamos toksinės medžiagos;
    • buitinės chemijos, asmeninių daiktų, baldų ir namų apyvokos reikmenų išskiriamos kenksmingos medžiagos;
    • su užterštu aplinkos oru į patalpas patenkančios toksiškos dujos ir dulkės;
    • besikaupiantys toksiški produktai, kurie susidaro iki galo nesudegus kurui šildymo sistemose, pvz., dujinėse viryklėse, krosnyse, židiniuose;
    • iš rūsių patalpų besiskverbiantis metanas ir kitos kenksmingos dujos, tabako dūmai;
    • besikaupiantys paties žmogaus gyvybinės veiklos produktai, antropotoksinai.

     

    Patalpų oro būklė tam tikrais metų laikotarpiais gali labai pablogėti. Mokslininkai yra nustatę vadinamąjį smūginį susikaupusių teršalų išsiskyrimo efektą. Jis pasireiškia tuo, kad esant staigiems oro temperatūros ir slėgio pokyčiams, leistinos ribinės teršalų koncentracijos patalpų ore gali būti viršytos net kelis kartus.

    Identifikavus galimus taršos šaltinius galima sumažinti rimtų problemų riziką ir pagerinti oro, kuriuo kvėpuojama kasdien, kokybę.

    Įvairūs teršalai gali sukelti daugybę trumpalaikių ir ilgalaikių sveikatos problemų. Trumpuoju laikotarpiu didelio patalpų oro užteršimo poveikis gali pasireikšti akių, nosies ir gerklės gleivinių sudirgimu, galvos skausmais ir svaigimu, nuovargiu. Kartais simptomai gali būti panašūs į astmos ar peršalimo simptomus, todėl juos gali būti sunku atpažinti.
    Ilgesniu laikotarpiu, sveikatos problemos gali būti daug rimtesnės ir vėliau pasireikšti širdies ir kraujagyslių ar kvėpavimo sistemos ligomis, ar net onkologinėmis ligomis. Norint išlikti sveikam, būtina turėti informacijos apie galimus teršalus ir kaip sumažinti jų poveikį.

    Mūsų tyrimų partneris NACIONALINIS VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRAS.

    Tyrimus ar konsultaciją galite užsakyti užpildę anketą žemiau. Atlikus tyrimus, nemokamai konsultuojame kaip sumažinti cheminę taršą gyvenamose ir biuro patalpose.