GYVENAMŲ PATALPŲ IR BIURŲ MIKROKLIMATO TYRIMAI

Terpė, kurioje žmogus gyvena, vadinama mikroklimatu. Moksliniu požiūriu mikroklimatas yra patalpų fizinių veiksnių kompleksas, turintis įtakos organizmo šilumos apykaitai ir žmogaus sveikatai.

Mikroklimato rodikliams priskiriama temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis.

Jei visi šie parametrai yra normų ribose, žmogus nepatiria jokio diskomforto, nejaučia nei karščio, nei šalčio, nei tvankumo.
Komfortiškas mikroklimatas – tai mikroklimato rodiklių derinys, užtikrinantis normalią organizmo šiluminę būseną minimaliai veikiant organizmo termoreguliacijos mechanizmams ir komforto jausmą. Tačiau nepaisant, regis, akivaizdaus paprastumo ir aiškumo, būtent netinkamas mikroklimatas yra dažniausiai pasitaikantis higienos normų pažeidimas.

Buto mikroklimatui turi įtakos išorinė aplinka bei pastato konstrukcijų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų ypatumai. Žmogų ypač stipriai veikia patalpos temperatūra ir joje esančio oro sudėtis.

 Buto mikroklimatas formuojasi veikiant oro srautams, drėgmei ir šilumai. Oras patalpoje nuolat juda. Mikroklimatiniai veiksniai veikia žmogaus šilumos pojūtį ir lemia organizmo fiziologines reakcijas. Esant blogam mikroklimatui, dažnai pasireiškia alerginės ligos ir centrinės nervų sistemos sutrikimai.

Žmogaus šilumos pojūčiui didelę įtaką turi oro drėgmė ir jo judėjimo greitis. Kuo didesnis santykinė oro drėgmė, tuo mažiau prakaito išgarinama per laiko vienetą ir tuo greičiau kūnas perkaista.

Ypač neigiamai žmogaus savijautą veikia didelė drėgmė ir aukšta temperatūra, daugiau kaip 30 laipsnių pagal Celsijų, nes tokiomis sąlygomis beveik visa į aplinką išskiriama šiluma atiduodama garuojant prakaitui. Nepakankama oro drėgmė kenksminga žmogui, nes esant sausam orui, intensyviai džiūsta ir gali pradėti skilinėti gleivinės, dėl to į organizmą greičiau pateka ligas sukeliančių mikroorganizmų. Išgarindamas drėgmę, t. y. dehidratuodamas, žmogus gali prarasti 2–3% savo kūno masės. 6% dehidratacija jau sukelia psichinės veiklos sutrikimus ir regos pablogėjimą.

Žmogaus organizmui itin neigiamą poveikį gali turėti didelis šiluminės spinduliuotės – infraraudonųjų spindulių – intensyvumas ir aukšta oro temperatūra. Gyvenamųjų patalpų higienos normos šiltajam ir šaltajam metų laikui yra skirtingos: optimali temperatūra šiltuoju laikotarpiu – 23–25 laipsniai, šaltuoju laikotarpiu – 20–22 laipsniai; santykinis oro drėgnis šiltuoju laikotarpiu – 60–30%, šaltuoju laikotarpiu – 45–30%; oro greitis šiltuoju laikotarpiu – ne daugiau kaip 0,25 m/s, šaltuoju laikotarpiu – ne daugiau kaip 0,1–0,15 m/s.

Leidžiami gyvenamųjų patalpų mikroklimato rodikliai: šiltuoju metų laiku – ne daugiau kaip 28 laipsniai šilumos, šaltuoju metų laiku – 18–22 laipsniai šilumos; santykinis oro drėgnis 65% (vietovėse, kuriose apskaičiuotas santykinis oro drėgnis yra didesnis nei 75%, šis skaičius yra atitinkamai iki 75%), oro greitis šiltuoju metų laiku – ne didesnis kaip 0,5 m/s, šaltuoju metų laiku – ne didesnis kaip 0,2 m/s.

Mikroklimato tyrimus jūsų namuose ar komercinėse patalpose ir konsultaciją galite užsakyti užpildę žemiau esančią anketą. Mūsų tyrimų partneris NACIONALINIS VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRAS.