Drėgmė namuose

Šiame straipsnyje sužinosite:

– Dėl ko susidaro drėgmė namuose

– Kaip sumažinti drėmę namuose

– Kodėl būna sausas oras namuose

– Kaip padidinti drėgmės kiekį namuose

– Drėgmės poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai

– Pelėsis namuose, kaip išvengti pelėsio

Malonus mikroklimatas jūsų namuose suteikia ne vien patogumo, jaukumo jausmą, bet ir garantuoja kiekvieno šeimos nario sveikatą. Todėl pirmiausia įsitikinkite, kad oro drėgmės lygis jūsų būste atitinka reikiamus parametrus.

Yra tokios sąvokos kaip santykinė ir absoliuti drėgmė. Absoliuti oro drėgmė yra vandens garų masė gramais, esanti 1 m³ oro. Mūsų atveju, tai oras viename kambaryje ar visame name.

Santykinė drėgmė – tai tam tikrame oro tūryje faktiškai esančio garų kiekio ir tą patį tūrį (esant tai pačiai temperatūrai) prisotinančio garų kiekio procentinis santykis. Santykinė drėgmė žymima procentine išraiška ir naudojama nustatyti žmogui juslėmis suvokiamą drėgmės pojūtį.

Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešos paskirties pastatų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių C) turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos, grindų temperatūra – ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė 30–75 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,1 m/s. Svarbu, kad per parą mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.

Yra keletas veiksnių, turinčių įtakos patalpų drėgmei:

Patalpų vėdinimas.

Nenuostabu, kad aukštos kokybės vėdinimo įrenginiai kainuoja nemažai. Jei patalpose nėra oro cirkuliacijos ir nėra nuolatinio drėgmės pertekliaus pašalinimo, drėgmė kaupiasi kambariuose, sukurdama šiltnamio efektą.

Temperatūra.

Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo didesnis jos gebėjimas absorbuoti drėgmę. Štai kodėl tropikuose taip alinančiai drėgna, o dykumoje – karštis svilinantis. Butui reikia rasti tą optimalią, malonią pusiausvyrą tarp „tropikų“ ir „dykumos“.

Šildymo prietaisų veikimas.

Dirbtinis oro pašildymas pašalina drėgmę iš oro ir patalpų oras tampa per sausas.

Namų sandarumas.

Statant namus tapo labai „madinga“ nerimauti, kad jie turėtų būti statomi tik iš „kvėpuojančių“ medžiagų. Neretai netgi atsisakoma itin kokybiškų apšiltinimo medžiagų, nes jos neleidžia namui „kvėpuoti“. Taip, teisingai, namas turi kvėpuoti, nes kitaip jame kaupsis drėgmė ir kils pelėsio bei kito užterštumo rizika, bet kvėpuoti turi per kokybiškus ventiliacijos įrenginius neprarandant jame esančios šilumos ir reguliuojant patalpų drėgmę.

Oro tarša.

Tai dar viena priežastis dėl ko sutrinka drėgmės pusiausvyra patalpose. Norint „užteršti“ orą, namuose nereikia turėti gamyklos. Pakanka visą laiką būti namuose ir užsiimti įprastu gyvenimu. Mes patys ir mūsų augintiniai esame taršos namuose šaltiniai. Šią problemą išspręsti paprasta, – reikalinga gera patalpų ventiliacija.

Drėgmės kiekį mažina:

– šildymo prietaisai;

– oro kondicionieriai;

– patalpos vėdinimas pravėrus langus, kai lauko temperatūra žemesnė nei -10C

– interjero detalės, ypač minkšti baldai, žaislai, kilimai.

Drėgmės kiekį padidina:

– akvariumas;

– kambariniai augalai;

– drėgni skalbiniai;

– indai su verdančiu vandeniu;

– sugedę vandens vamzdžiai ir vandentiekis.

Jei ant langų ar veidrodžių nuolat susidaro kondensatas, tai rodo, kad drėgmės patalpoje per daug.

Santykinis oro drėgmės lygis gyvenamose patalpose:

– šiltuoju laikotarpiu – 30-60%, didžiausias leistinas – 65%.

– šaltuoju laikotarpiu – 30-45%, didžiausias leistinas – 60%.

Vidutiniai rekomenduojami patalpų drėgmės rodikliai:

Virtuvėje, vonios kambaryje ir tualete visada bus padidėjęs drėgmės lygis, todėl šių kambarių standartas yra aukštesnis nei kitų kambarių.

Drėgmė mus veikia mūsų fiziologiją. Visi žinome, kad prakaitavimas yra svarbi mūsų kūno termoreguliacijos proceso dalis. Prakaitavimas pašalina šilumą ir taip mus atvėsina.

Vasarą, kai karšta, padidėjęs prakaitavimas palaiko mūsų kūno temperatūrą. Drėgmės kiekis ore sumažina prakaitavimą, o sausas oras skatina.

Žiemą sausas oras paskatina mūsų prakaitavimą ir taip atvėsina odą. Todėl, kuo sausesnis oras, tuo šaltesnis mums atrodo, net jei temperatūra vienoda.

Įprastoje šildomo kambario aplinkoje jutiminė temperatūra padidėja maždaug 2°C, jei santykinė oro drėgmė pakyla nuo 25% iki 50%. Kitaip tariant, jei drėgmė yra tinkama, mes ne tik gerai jaučiamės, bet galime sutaupyti kambario šildymui.

Drėgmė daro didelę įtaką žmogaus sveikatai.

Viena iš problemų, kurias sukelia per mažas drėgmės lygis patalpose yra akių dirglumas, t.y. ragenos sausumas. Akių sausumas dažnai yra ypač rimta problema žmonėms, nešiojantiems kontaktinius lęšius. Oro drėgmės kiekis daro įtaką mūsų odai, rankų ir veido oda išsausėja, pažeidžiamas jos apsauginis sluoksnis, ji  gali pradėti skilinėti.

Dar viena drėgmės trūkumo problema yra kvėpavimo takų gleivinės sausumas, dėl jo gali paūmėti astma, alergija ir apskritai sumažėja organizmo apsauga peršalimo ir kitoms infekcinėms ligoms.

Dėl sauso patalpų oro:

– sumažėja plaukų, nagų ir odos elastingumas, jų paviršiuje susidaro mikroplyšiai, formuojasi raukšlės, oda gali luptis, atsirasti dermatitas;

– akių gleivinė išsausėja, akis dirgina, atsiranda niežėjimas, ašarojimas, paraudimas, „smėlio“ pojūtis;

– tirštėja kraujas, dėl to sulėtėja kraujotaka, atsiranda silpnumas, galvos skausmas, atsiranda vangumas, padidėja apkrova širdžiai;

– padidėja skrandžio ir žarnyno sulčių klampumas, dėl to sulėtėja virškinimas;

– išsausėja kvėpavimo takų gleivinė, dėl ko silpnėja imunitetas peršalimo ir kitoms ligoms;

– kvėpavimo takuose padaugėja alergenų, nes sausame ore trūksta drėgmės, vandens lašeliai esantys ore, alergenus suriša.

Galima be galo vardinti sauso oro poveikį žmonėms, gyvūnams ir daiktams. Pvz „Higroskopiškumas“ yra terminas, būdingas medžiagoms, kurių dalelės sugeria drėgmę. Tokios medžiagos yra popierius, audiniai, kai kurios plastiko rūšys, mediena, vaisiai, daržovės ir kitos medžiagos, linkusios absorbuoti ar išgarinti drėgmę.

Drėgno oro poveikis žmonėms ir daiktams

Jei bute drėgmė viršija 60%, toks oras yra kenksmingas tiek gyventojams, tiek baldams, buitinei technikai ir apdailai. Didelė drėgmė yra viena iš pagrindinių sąlygų greitai vystytis grybeliams, pelėsiams, erkutėms ir patogenams. Jei bute yra pelėsių sporų, tada visi jame gyvenantys yra nuolat infekuojami ir lėtai nuodijami. Mikotoksinai sukelia įvairias ligas.

Grybelinės kūno infekcijos simptomai gali būti šie:

– pasunkėjęs kvėpavimas;

– dažnas galvos svaigimas;

– raumenų ir kaulų sistemos problemos;

– alerginiai bėrimai;

– sunku susikaupti;

– įvairios inkstų ir kepenų ligos;

– dažnos viršutinių kvėpavimo takų ligos;

Pelėsiai klastingi. Jie laukia, kada organizmas nusilps ir susilpnėjus imuninei sistemai puola.

Kai tik mikroklimato sąlygos tampa palankios pelėsiui daugintis, jis iš kart tai pajunta. Dėl per didelės drėgmės medienos gaminiai išbrinksta (baldų rėmai, palangės, grindų dangos, langų rėmai, durų staktos ir kt.). Taip pat esant drėgmei, metaliniai daiktai greičiau rūdija, dažų sluoksnis trūkinėja, gipso kartonas, tapetai,  gali pradėti luptis.

Ar jūsų patalpoje yra pelėsių, galima nustatyti šildymo sezono pradžioje. Pelėsis „nusėda“ ant langų kraštų, kampuose, šalia grindjuosčių. Dėmelės gali būti skirtingų atspalvių: nuo juodos iki pilkai rudos, geltonos, baltos. Daugiau apie pelėsį ir jo naikinimą rasite čia.

Kambaryje, kuriame yra daug drėgmės, jaučiamas nemalonus kvapas. Jis įsigeria į visus namų apyvokos daiktus, minkštus baldus, drabužius, patalynę.

Dėl didelės drėgmės padidėja sąskaitos už šildymą, oras tampa sunkus, nemalonaus kvapo, o dalis vandens garų kondensuojasi ant sienų.